GRIKIŲ LUKŠTŲ IR DURPIŲ MIŠINIŲ BIOKURO SAVYBIŲ TYRIMAS

Abstract

Pasaulyje sparčiai mažėjant iškastinio kuro ištekliams, būtina ieškoti tvarių alternatyvų, kurios galėtų juos visiškai ar iš dalies pakeisti. Šiuo metu pastatams šildyti dažnai naudojami anglimi arba durpėmis kūrenami kieto kuro katilai. Siekdami apriboti durpių, kaip kietojo kuro, naudojimą, galime formuoti mišinius su žemės ūkio atliekomis. Grikių lukštai, kaip biokuras, pasižymi dideliu kaloringumu, mažu pelenų kiekiu ir aukšta pelenų lydymosi temperatūra, tačiau vien jų negalima sudeginti. Taip yra todėl, kad negalime granuliuoti grikių lukštų, nes juose nėra rišamųjų medžiagų. Norėdami naudoti grikių lukštus kaip biokurą, juos galime maišyti su durpėmis, kuriose yra daug rišamųjų medžiagų. Literatūroje yra nagrinėjama pavienių grikių lukštų ir durpių biokuro parametrai, tačiau trūksta išsamių tyrimų apie jų mišinių drėgnius, šilumines vertes, pelenų kiekį bei jų lydumą. Tyrimo pradžioje sudaromi 5 rūšių mišiniai: 100 % durpių, 100 % grikių lukštų, 25 % durpių ir 75 % grikių lukštų, 50 % durpių ir 50 % grikių lukštų ir 75 % durpių ir 25 % grikių lukštų. Eksperimento metu nustatyti grikių lukštų ir durpių bei jų mišinių drėgniai, šiluminės vertės, pelenų kiekiai ir jų lydumo temperatūros. Įvertinus tirtus biokuro parametrus, nustatytas optimalus mišinys, kurį sudarė 75 % durpių ir 25 % grikių lukštų. Iš šio mišinio formuoti granules naudingiausia, kadangi suspausta granulė geriausiai išlaiko formą, o tai palengvina jų transportavimą ir sandėliavimą.

Due to the global depletion of fossil fuel reserves and various environmental issues, it is imperative to look for alternatives that can completely or partially replace written fuels. At present, coal-fired or peat-fired solid fuel boilers are the most commonly used for heating buildings [9]. The world produces 29,900,000 tones of peat a year [10]. In order to limit the use of peat as a solid fuel, we can replace mixtures with agricultural waste that cannot be burned alone. The global grain processing industry generates large amounts of waste every year. The worldwide harvest of buckwheat is 2 905 294 tones per year, of which around 1 000 000 tones are waste [4; 5]. Buckwheat husks with high calorific values, low ash concentration and high ash melting point. It is known that we cannot make granules from shells because they do not have binders of their own [8]. Thus, in order to use buckwheat husks as biofuels, we can mix them with peat, which contains a large amount of binders. There is a lack of detailed research in the current literature on the use of mixtures of different types of waste.

The aim of the study was to evaluate the biofuel properties of buckwheat husks and peat and their mixtures.

Tasks: - to determine the moisture and heat content of buckwheat husks and peat and their mixtures; - each quantity of ash and its abundance. - to determine the optimal mixture for biofuels.